Poliklinikoje man pasiūlė antrą invalidumo grupę...

Tikriausiai kiekvienas treneris turi savo istoriją ir priežastis, dėl kurių jis dirba su viena arba kita metodika. Ne išimtis ir aš. 

Mano keliais link to taško, kuriame aš esu dabar, prasidėjo nuo ne itin malonaus įvykio. Atsigręždama atgal, aš suprantu, kad ši situacija labai mane pakeitė. Ir šiandien aš net galiu pasakyti, kad būtent ji dar labiau privertė mane augti kaip trenerė ir suprasti savo klientus. Ji suteikė man galimybę efektyviau padėti kiekvienam besikreipiančiajam į Cantienica klubą.

Aš įsitikinusi, kad ateityje kiekvienas sporto klubas bus kineziologinio pobūdžio. Nes neįmanoma siekti rezultatų ir būti sveikam neįvertinant žmogaus fiziologijos, nesilaikant taip vadinamo anatomiškai logiško požiūrio, apie kurį pradėjo kalbėti Benita Cantieni. 

Šiame straipsnyje aš noriu trumpai pasidalinti savo asmenine istorija. Tikiuosi, kad ji padės geriau suprasti metodo, su kuriuo mes dirbame esmę ir įkvėps dirbti su savimi. Taigi...

Viena reali istorija

Susipažinti su CANTIENICA® metodu mane privertė skausmas bei depresija. Prieš keletą metų aš papuoliau į sunkią avariją: kaukolės trauma, smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas ir smegenų struktūrų sutrikimas. Bėgo kraujas iš dešinės ausies. Stiklu buvo supjaustytas veidas. Po šios avarijos trumpam nustojau girdėti, o ūžesys ausyse kankino mane dar ne vienerius metus. Mane erzindavo vandens, bėgančio iš čiaupo, garsas, skausmą ausyse sukeldavo bet koks kitas stiprus garsas. Sutriko miegas, psichologinė būsena buvo nestabili.

Negana to, mane kamuodavo kaklo skausmai ir tirpdavo rankų pirštai - tai buvo kaklo traumos pasekmė. Ateityje ji išprovokavo išvaržų atsiradimą kaklo ir krūtinės srityse.

Iki avarijos aš vesdavau intensyvias treniruotes: klasikinę aerobiką, funkcines ir jėgos treniruotes. Po avarijos metus aš nedirbau. Gydantis gydytojas prognozavo epilepsiją ir stuburo išvaržas. Man buvo pasakyta, kad teks pakeisti profesiją. O poliklinikoje pasiūlė antrą invalidumo grupę.

Visa tai - naujienos apie mano sveikatą, randai ant veido - visiškai sutrikdė mano normalų gyvenimo ritmą ir išprovokavo depresiją. Nepadėjo nei antidepresantai, nei nuskausminamieji. Aš verkdavau ir gailėdavausi savęs. O padėtis tik blogėjo.

Tuomet aš pradėjau ieškoti atsakymų, kaip sau padėti. Negalėjau pasiduoti, nes auginau dviejų metų sūnų. Skaitydavau daug informacijos, eidavau pas skirtingus specialistus. Kol vieną dieną papuoliau pas neurochirurgą, kuris pasakė lemtingus žodžius: "Jūs galite dirbti trenere. Net privalote, nes turite stiprinti nugaros ir stuburo giluminius raumenis. Baikite atitinkamus mokymus ir vietoj jėgos pradėkite vesti sveikatinimo treniruotes. Taip jūs išsaugosite savo ir kitų žmonių sveikatą. Juk išgyvendama skausmą savo kūne, jūs galėsite suvokti kitų žmonių skausmą. O tai reiškia, kad gebėsite kokybiškai padėti jiems atsikratyti skausmo jų kūne" .

Šis pokalbis buvo tarsi oro gurkšnis. Aš pradėjau intensyviai studijuoti: baigiau kalanetiką, pilatesą, Sankt-Peterburge gavau asmeninio trenerio sertifikatą.

Kartą man papuolė į rankas Benitos Cantieni knyga "Veido gimnastika" (rusų k.). Ten buvo paliestos man aktualios temos. Pabandžiau atlikti pirmus pratimus ir iš karto pajutau malonų kaklo lengvumą, ko man nesuteikė nei viena anksčiau daryta speciali mankšta. Perskaičiau knygą kelis kartus ir supratau, kad CANTIENICA® metodas turi visiškai naują požiūrį į žmogaus anatomiją. Ten buvo rašoma, kad yra labai svarbu, jog žmogaus stuburas būtų ištemptas 24 valandas per parą. Tas teigiamas naujos laikysenos poveikis mano kūnui paskatino mane siekti tapti diplomuota CANTIENICA® instruktore. Aš pradėjau studijuoti Benitos Cantieni mokykloje. Mano laikysena nuolat gerėjo, dariau galvos raumenims skirtus pratimus ir vieną gražią dieną suvokiau, kad ūžesio ausyse nebėra! Aš labai nustebau! Palaipsniui liovėsi visi skausmai. Tam prireikė ne vienos dienos, bet šiandien, aš pagaliau jaučiuosi gerai. Dingo ūžesys ausyse, pirštai nebetirpsta. Skausmų kaklo ir krūtinės zonose nėra. Šiuo metu aš pati padedu žmonėms mokytis taisyklingos laikysenos su nuolat ištemptu stuburu ir gyventi be skausmo.

Mano išvada: norint turėti sveiką kūną arba kuo greičiau atsistatyti po traumų reikia naudotis naujausiais medicinos mokslo pasiekimais, koks ir yra CANTIENICA® metodas. Reikia turėti kantrybės, būti disciplinuotam ir nepasiduoti. O svarbiausia reikia suvokti, kad tai, kad skaudėjo daug metų, negali praeiti per vieną dieną. Bet skausmą įveikti galima.

Nadia Sydorenko, CANTIENICA® instruktorė, Platinum